Būk saugus elektroninėje erdvėje!

Patarimai tėvams, kaip be draudimo pasiekti teigiamų rezultatų

*spausdinti*

Lietuvos statistikos departamento 2019 m. duomenimis, Lietuvoje internetu naudojosi daugiau nei 82 proc. šalies gyventojų. 16-24 metų amžiaus grupėje šis rodiklis siekė 99 proc. 2019 m. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto „Lietuvos vaikų naudojimosi internetu 2010 ir 2018 metais ypatumų palyginimas“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad 9-17 m. vaikai praleidžia daugiau laiko internete nei prieš 8-ius metus. Prie interneto jungiasi įvairesniais įrenginiais ir naudoja internetą įvairioms veikloms atlikti bei dažniau naudojasi socialiniais tinklais.
2018 m. vaikai mažiau dalijosi savo asmenine informacija bei mažiau bendravo su nepažįstamais asmenimis – tačiau taip pat buvo dažniau užgauliojami, patyrė patyčias ir turėjo didesnį priėjimą prie seksualinio turinio informacijos, lyginant su 2010 m.
Vaikai yra jautrioji interneto auditorija, kurie dėl nepatyrimo, impulsyvumo, noro sužinoti ką nors naujo, gali patekti į nemalonias, grėsmingas, ar galbūt žalingas ir labai pavojingas situacijas jų fizinei ar psichologinei būsenai.
Vieno teisingo patarimo, kaip užtikrinti vaikų saugumą internete ir tinkamo visiems atvejams – nėra, kiekvienoje situacijoje svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, interesus, patirtį, kompiuterinį išprusimą.

Pagrindinės grėsmės internete vaikams yra šios:

• elektroninės patyčios (įžeidinėjimai ir šmeižtas internete; vaiką menkinantys ar kompromituojantys vaizdo įrašai; persekiojimas ir pan.);
• seksualinis priekabiavimas ar vaikų seksualinis viliojimas (tai seksualinių nusikaltėlių veiklos, kurios sąmoningai vykdomos norint susidraugauti su nepilnamečiu, užmegzti emocinį ryšį ir grasinimais ar šantažu priversti jį paklusti ir siųsti savo apnuoginto kūno vaizdus ar vaizdo įrašus);
• žalinga informacija (viešos patyčios internete; pornografinio turinio informacija; informacija, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ir kt.);
• asmens duomenų atskleidimas (vaiko asmens duomenys ir asmeninė informacija: vardas pavardė; gimimo data, namų adresas, el. pašto adresas, telefono numeris, nuotraukos ir kt.);
• technologinės grėsmės (kompiuteriniai virusai, nepageidaujami el. laiškai (angl. spam); duomenų vagystės (angl. phishing); šnipinėjimo programos ir kt.).

Pavojingų ir vaikams žalingų situacijų internete išvengti galima didinant vaikų sąmoningumą, skatinant kritinį mąstymą, primenant ne tik teises, bet ir pareigas, kaip tinkamai elgtis internete.
Visų pirma – tai tėvų pareiga, nuo pat mažens, kai vaikui pradedama leisti naudotis išmaniuoju įrenginiu, mokyti ir kartu mokytis saugiai elgtis internete.

Keletas patarimų, kurie leis sukurti vaikams saugesnę aplinką internete:

• Prieš pradėdami mokyti savo vaikus saugaus elgesio internete, visų pirma rodykite gerą pavyzdį. Pasirūpinkite, kad jūsų pačių turimos paskyros, slaptažodžiai būtų saugūs ir sunkiai įveikiami. Daugiau praktinių patarimų kaip susikurti saugius slaptažodžius rasite: www.esaugumas.lt/lt/e.-privatumas/slaptazodziai/276 ir vaizdo siužete:

 


• padėkite vaikams sugalvoti sunkiai atspėjamus slaptažodžius, priminkite, kad vaikai privalo saugoti savo slaptažodžius ir jų niekam neatskleisti;
• mokykite saugiai naudotis išmaniaisiais įrenginiais nuo mažens, kad saugumo internete mokymasis būtų įdomus, pasitelkite interaktyvias medijas, žaidimus, vaizdo įrašus, specializuotas interneto svetaines;
• padėkite vaikams įsidiegti vaikų amžių atitinkančias programas, žaidimus;
• ugdykite vaikų kritinį mąstymą, įspėkite apie bendravimo internete pavojus, paraginkite nebendrauti internete su nepažįstamaisiais, juo labiau neiti su jais susitikti realiame gyvenime;
• parodykite kaip saugoti savo privatumą internete, patarkite neviešinti internete kompromituojančių nuotraukų, nesidalinti vaizdo įrašais, nesiųsti savo apnuoginto kūno nei draugams, nei nepažįstamiems;
• parodykite kaip telefone ar socialinių tinklų paskyrose užblokuoti asmenis, kurie tyčiojasi ar priekabiauja;
• mokykite vaikus atpažinti netinkamą elgesį internete;
• skatinkite vaikus būti nepakantiems patyčioms, smurtui internete ir priminkite, kad apie tai vaikai gali papasakoti tėvams, ar suaugusiems, kuriais jie pasitiki;
• skatinkite vaikus ir savo pavyzdžiu rodykite, kodėl svarbu laikytis socialinių tinklų ir saugaus interneto taisyklių;
• įtraukite vaikus į kūrybinį procesą – skatinkite vaikus rinkti informaciją apie saugų elgesį internete, kurti klasės, šeimos saugaus elgesio taisykles, paraginkite vaikus rengti prezentacijas, viktorinas saugumo internete klausimais ir pan.;
• susidūrus su realia grėsme internete, nekritikuokite, nebauskite vaiko, o pabandykite rasti sprendimą kartu;
• jei nežinote kaip išspręsti tam tikras situacijas internete, kreipkitės pagalbos į konsultacijos centrus, priežiūros institucijas, ugdymo įstaigas;
• bendradarbiaukite ir palaikykite glaudų ryšį su vaiko ugdymo įstaigos specialistais, mokyklos bendruomene;
• nenustokite domėtis saugaus elgesio internete naujovėmis, domėkitės naujomis interneto veiklomis.

Vienas iš svarbiausių patarimų – į kiekvieną iškilusią problemą internete nenumokite ranka, ugdykite vaikų pasitikėjimą, kad ištikus realiam pavojui internete, Jūs būtumėte tas vaiko draugas, į kurį jis kreipiasi pirmiausia. Daugiau saugaus elgesio internete patarimų rasite vaizdo siužete. 

Užduokite mums klausimą

Kaip pranešti apie žalingą turinį internete

 

Naujienų prenumerata

Užsisakyti