Skaičiai ir faktai
Elektroniniai laiškai – šiukšlės (angl. spam) yra vienas šiuolaikinio nusikalstamo pasaulio įrankių, atnešančių pelną nusikalstamiems susivienijimams.
2016 m. duomenimis, daugiau nei kas antras gaunamas el. laiškas (58.3 proc.) buvo „spam“, tačiau, lyginant su 2009 m. (85,2 proc.), jų santykinai siunčiama kur kas mažiau.
Nors nepageidaujamų el. laiškai siunčiami rečiau, situacija neturėtų džiuginti. Ekspertai pažymi, kad piktavaliai nesumažino savo aktyvumo, o susikoncentravo į kelias dideles ,,spam“ siuntimo kampanijas, kurių kiekviena yra daug pavojingesnė nei įprasta. Jie mano, kad kiekybė perėjo į kokybę.
Nepageidaujami el. laiškai naudojami įvairiai kenkėjiškai veiklai vykdyti: nukreipti gavėjus į suklastotus tinklalapius skirtus vogti asmeninę informaciją (angl. phishing), įdiegti papildomą kenkėjišką programinę įrangą aukų kompiuteriuose (pvz., programinę įrangą reikalaujančią išpirkos).
Taip pat „spam“ naudojamas prekėms ir paslaugoms reklamuoti, tačiau toks reklamos būdas jau nėra patrauklus ir populiarus pasaulyje, kaip anksčiau, dėl naujų, patogesnių, mažiau įkyrių reklamos būdų (pvz., reklamos socialiniuose tinkluose).
2016 m., lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo nepageidaujamų el. laiškų su prisegtais priedais (angl. attachment) ir kenkėjiška programine įranga juose. Tarp pastarųjų daugiausiai buvo „Microsoft Office“ dokumentų (.doc, .docx, .xls, .rtf) bei bylų, kurių plėtiniai .exe, .js, .jar, .wsf, .cab. Dažnai tokiuose laiškuose imituojamas asmeninis susirašinėjimas, raginantis gavėją peržiūrėti prisegtus dokumentus, pavyzdžiui, siunčiant tariamas sąskaitas ar įmonės dokumentus.
2016 m. JAV, Vietnamas ir Indija išliko pagrindinės šalys, iš kurių platinami nepageidaujami el. laiškai. Iš jų atitinkamai išsiųsta 12,1; 10,3 ir 10,2 proc. šių laiškų.
„Kaspersky Lab“ duomenimis „spam“ laiškų šaltiniai pagal šalis išsidėsto taip:
O taip atrodo šalių pasiskirstymas pagal gautų el. laiškų prisegtuose prieduose aptiktą kenkėjišką programinę įrangą:
Šaltinis “Kasperky Lab“.
