Būk saugus elektroninėje erdvėje!

Faktai apie virusus

*spausdinti*

Kenkėjiška programinė įranga: faktai ir skaičiai

Kenkėjiška programinė įranga egzistuoja jau bemaž 30 metų, tačiau tik pastarąjį dešimtmetį ji virto pelningu šešėliniu verslu. Savo eros pradžioje kompiuterių virusai buvo kuriami „iš idėjos“, o pagrindinės jų funkcijos buvo plitimas ir duomenų naikinimas. Šiomis dienomis kenkėjiškai programinei įrangai plisti atsirado dar daugiau būdų, tačiau duomenų ar kompiuterio sugadinimas tapo retu reiškiniu – taip, kenkėjiška programinė įranga gali lėtinti kompiuterio veikimą, tačiau tai nėra galutinis tikslas – galutinis tikslas yra pinigai.

 

„Kaspersky lab“ 2016 m. pirmo ketvirčio pagrindiniai faktai ir skaičiai:  

  • „Kaspersky lab“ produktai aptiko ir neutralizavo  228 420 754 grėsmes kilusias iš interneto šaltinių esančių 195 pasaulio šalyse.
  • Buvo aptikta 2 045 323 naujų kenkėjiškų programų, skirtų mobiliesiems įrenginiams. Didžioji dalis naujų mobiliųjų įrenginių grėsmių buvo skirtos „Android“ operacinei sistemai.
  • 74 001 808 unikalūs URL adresai buvo atpažinti kaip kenkėjiški.
  • Daugiau kaip 48 proc. kenkėjiškų programinių kodų (exploits) per pirmąjį 2016 m. ketvirtį buvo nukreipta į interneto naršykles, išnaudojant jų pažeidžiamumus.
  • Per pirmąjį 2016 m. ketvirtį užegistruota 459,970 perspėjimų apie kenkėjiškų programų bandymus pavogti pinigus naudojantis internetine prieiga prie banko sąskaitų.

 

Internetinių atakų šaltinių pasiskirstymas pagal šalis išsidėsto taip:

 

„Kaspersky lab“ apskaičiavo, kiek procentų kompiuterių naudotojų, naudojančių „Kaspersky lab“ produktus skirtingose šalyse, susidūrė su kenkėjiška programine įranga internete. Didžiausia grėsmė jau keletą metų iš eilės išlieka Azijos regione. Šalys, kuriose kyla didžiausia grėsmė užsikrėsti kenkėjiška programine įranga internete, išsidėsto taip:

 

 

Dažniausiai kibernetiniai nusikaltėliai stengiasi išnaudoti interneto naršyklių pažeidžiamumus (saugumo spragas). Tai sudarė beveik nei pusę visų bandymų jais pasinaudoti. Daugeliu atvejų buvo stengiamasi išnaudoti naršyklės „Internet Explorer“ pažeidžiamumus.

Antroje vietoje - bandymai išnaudoti „Android“ operacinės sitemos pažeidžiamumus. Trečioje vietoje - „Microsoft Office“ pažeidžiamumų išnaudojimas. Lyginant su 2015 metais bandymai išnaudoti „Microsoft Office“ pažeidžiamumus padidėjo 10 proc., o „Java“ pažeidžiamumų atvejų ir toliau mažėjo (-3 proc.).

 

Pilną ataskaitą rasite čia.

Užduokite mums klausimą

Dienos klausimas

Ar naudojate dviejų faktorių (žingsnių) autentifikaciją prisijungti prie el. paslaugų?
Rezultatai

 

Naujienų prenumerata

Užsisakyti