Beveik kiekvienas vartotojas naudojasi elektroninio pašto paslaugomis, kaip vienu iš patogiausių būdų keistis informacinėmis žinutėmis, ir beveik kiekvienas susiduria su spam problematika. Spam – tai nepageidaujamos elektroninio pašto žinutės, siunčiamos dideliais kiekiais be vartotojų sutikimo. Eiliniam vartotojui tai tiesiog žinutės, kurių jis nenori matyti asmeninėje el. pašto dėžutėje. Didžiąją dalį spam srauto sudaro žinutės, siunčiamos komerciniais arba reklaminiais tikslais.
Taip pat aiškiai yra pastebimas ir kenkėjiško pobūdžio spam daugėjimas, kai su el. pašto žinutėmis keliauja ir kompiuteriniai virusai. Dažnai tai būna kompiuterinės programos, skenuojančios viruso pažeisto kompiuterio atmintį ir ieškančios el. pašto adresų, kuriais būtų galima persiųsti virusą kitai potencialiai aukai, ir taip padidinti spam kiekius.
Spam žinutės taip pat gali būti panaudojamos ir sukčiavimui. Toks reiškinys vadinamas fišingu (angl. Phishing). Internetu gali būti siunčiami laiškai, kuriuose prašoma atskleisti slaptus duomenis – bankų internetinių sistemų slaptažodžius, kreditinių kortelių numerius ir pan. Tokius laiškus siunčiantys apgavikai vėliau šiuos duomenis gali siekti panaudoti nusikalstamai finansinei veiklai vykdyti. Apgavikai tokiuose laiškuose gali prisistatyti banko ar kitos finansinės įstaigos darbuotoju, o laiško dizainas gali būti panašus į įstaigos, kurios klientų slaptą informaciją siekiama išgauti.
Daugiau informacijos rasite skiltyje "E. bankininkystė" bei www.esaugumas.lt skyreliuose „Spam“ ir „Phishing“.
Pasaulyje spam sudaro didesniąją dalį viso elektroninio pašto srauto ir tai yra didžiulė problema elektroninių ryšių tinklams. Dėl spam el. pašto sistemos tampa perkrautos, sumažėja bendras srauto pralaidumas, tenka pasitelkti papildomus resursus kovai su spam, patiriami laiko ir finansiniai nuostoliai. Kaip rodo „MessageLabs“ kompanijos statistika, 2005 metais spam sudarė apie 60 proc. viso el. pašto (tuo tarpu 2001 m. buvo tik 7 proc.).
|
